Arbatos kokybė priklauso nuo daugelio dalykų. Ją lemia įvairių polifenolių kiekis, polifenolius veikiančių fermentų poveikis, kofeino kiekis, tam tikrų baltymų ir angliavandenių bei aminorūgščių (ypač tik arbatoje esančios amino rūgšties teanino) kiekis bei įvairių juodosios arbatos aromatą sudarančių lakiųjų junginių santykis.

Visi šie junginiai teigiamai veikia arbatos kokybę, bet yra ir tokių, kurie veikia neigiamai, pavyzdžiui, sieringos aminorūgštys, kai kurios sunkiosios molekulės bei aldehidai. Degustatoriai vertina būtent šių teigiamai arba neigiamai arbatos kokybę veikiančių veiksnių visumą. Pats kofeinas yra kartus (tai alkaloidas), bet jo ir oksiduotųjų polifenolių junginiai gerina plikytos arbatos kokybę. Apytikriai 50 proc. visų tirpių juodosios arbatos dalelių sudaro polifenoliai (95 proc. – oksiduotieji polifenoliai, kiti – neoksiduotieji), kofeino koncentracija – apie 2–4 proc.

Arbatos plikinio skonį ir spalvą lemia oksiduoti polifenoliai – flavinai ir rubigenai. Skonį dar sustiprina kofeinas, tam tikri baltymai ir angliavandeniai, taip pat – amino rūgštis teaninas.

Vanduo, naudojamas arbatai plikyti, turi didelę įtaką jos išvaizdai bei skoniui. Plikyta distiliuotu, minkštu arba nuolat kietu vandeniu arbata būna ryškesnė, nei plikyta laikinai kietu vandeniu. Gėrimo koncentracija labiausiai priklauso nuo temperatūros ir arbatos bei vandens kiekio santykio. Kruopščiais bandymais nustatyta, kad kuo mažesni arbatos lapeliai, tuo didesnė arbatos koncentracija. CTC būdu perdirbtos stambialapės arbatos plikinio koncentracija dvigubai didesnė nei tradiciniu būdu perdirbtų lapelių. Arbatos plikymo temperatūrai pakilus 10°C, koncentracija padidėja 3,7 proc. Ji visiškai nepriklauso nuo maišymo intensyvumo.