Žalioji ir juodoji arbata gaminamos iš augalo Camellia Sinensis.
Žalioji arbata nefermentuojama – nuskinti lapeliai vytinami, apdorojami garais arba pakepami, tada sukami ir džiovinami, todėl jos spalva šviesesnė ir skonis silpnesnis. Juodoji arbata vytinama, sukama, fermentuojama ir džiovinama, todėl lapeliai tamsesni, o skonis bei aromatas – stipresni.

Anot legendų, arbata atsirado Kinijoje prieš 5000 metų, tačiau būtent Ceilonas (dabar Šri Lanka) išgarsino arbatą XIX ir XX amžiuje, kadangi beveik visa žinoma arbata buvo Ceilono.
Ceilono arbata yra gavusi apdovanojimų už kokybę, kuriai nėra lygių, ir už neprilygstamą nedidelėje saloje augančios arbatos įvairovę. Įvairiuose šios salos regionuose auginama visiškai skirtingų rūšių arbata.
Vertindami Ceilono arbatą specialistai atsižvelgia į šias savybes: pagamintos arbatos išvaizdą, plikytų lapelių bei užpilo spalvą, stiprumą, kokybę, aromatą ir skonį. Tačiau svarbiausias geros arbatos kokybės kriterijus yra subjektyvus profesionalių arbatos degustatorių įvertinimas.

Ceilonas arba Šri Lanka, išsiskiriantis kaip aukščiausios klasės arbatos gamintojas, turi dokumentais užfiksuotą arbatos paveldą ir yra arbatos gamintojų priešakyje. Žemesnėse Šri Lankos vietovėse auginama arbata (žemiau kaip 600 metrų virš jūros lygio) pasižymi tobulos išvaizdos lapeliais, labai vertinamais Artimuosiuose Rytuose, – plikyti lapeliai yra vario spalvos, o pagamintas gėrimas – stiprus ir rausvas. Šri Lankos žemumose išauginta arbata yra gavusi apdovanojimą už savo išvaizdą – ji yra tolygiai juoda, atitinka savo rūšį, neturi plaušelių ir priemaišų. Aukštumose užauginta arbata (apie 1200 metrų virš jūros lygio) garsėja skaidrumu, gaivumu, spalvų įvairove ir kvapnumu. Aukštumose auginama Ceilono arbata nėra ryškios juodos spalvos, kaip auginama žemumose, jos lapeliai rudesni, tačiau gėrimo spalva išskirtinė – nuo šviesios skaidrios auksinės iki ryškiai raudonos.

Ceilone ypatingas dėmesys skiriamas arbatos kokybei. Ji priklauso nuo daugybės kriterijų, ir tinkamas jų santykis lemia arbatos „charakterį”. Lapelių (sausų apdorotų) išvaizdą lemia jaunuose ir gležnuose arbatos ūglių lapeliuose esantis chlorofilo kiekis. Paruoštos gerti arbatos kokybė priklauso nuo joje esančio polifenolių, enzimų, arbatos flavinų ir rubigenų, kofeino, eterinio aliejaus, cukraus, aminorūgščių kiekio, susikaupusio pumpure ir pirmuose dviejuose gležnuose lapeliuose. Todėl Ceilone taip svarbu laikantis tradicijų taisyklingai rinkti lapelius. Net iš geriausios žaliavos pagamintos, tačiau prastomis sąlygomis paruoštos arbatos kokybė nebus gera. Šri Lanka skiria daug dėmesio arbatos auginimui ir gamybai, todėl yra laikoma geriausios kokybės arbatos gamintoja, ir ISO Technikos komitetas Ceilono arbatą paskelbė švariausia pasaulyje.

Iš natūralių šaltinių gaunamą kofeiną žmonės vartoja ir juo mėgaujasi jau šimtmečius. Plačiai paplitusio natūralaus kofeino yra daugelyje augalų, todėl kofeino turintys produktai, o ypač gėrimai, seniai yra populiarūs.

Žmogaus organizmui reikalingas tam tikras kofeino kiekis. Tyrimų duomenimis, kasdien galima išgerti po 10–12 puodelių arbatos – organizmui nebus padaryta jokios žalos. Arbatoje esantis kofeino kiekis priklauso nuo jos rūšies arba atmainos – tai lemia genai. Šri Lankoje auginamoje arbatoje yra maždaug 2,5–4% kofeino. Jo kiekis priklauso nuo augalo dalies.

Pumpure 4,70%
Pirmajame lapelyje 4,20%
Antrajame lapelyje 3,50%
Trečiajame lapelyje 2,90%
Viršutinėje stiebelio dalyje 2,50%
Apatinėje stiebelio dalyje 1,40%

Ir arbatoje, ir kavoje yra metilintų ksantinų, kofeino, teofilino ir teobromino. Teigiama, kad kavoje yra daugiausia kofeino iš visų maisto produktų – apie 100 mg viename puodelyje, tuo tarpu 300 ml kolos butelyje – tik apie 30–60 mg, o 56 g juodojo šokolado plytelėje – apie 37 mg. Kofeino yra įvairiuose vaistuose – paprastai 200 mg vienoje tabletėje (tai farmakologiškai veiksminga kofeino dozė). Arbatos puodelyje yra apie 28–44 mg kofeino (JAV Maisto ir vaistų asociacijos duomenys, 1980 m.).

Sausuose arbatos lapeliuose kofeino yra daugiau nei tokiame pačiame kiekyje sausų kavos pupelių. Tačiau iš tam tikro kiekio juodosios arbatos arbatžolių galima gauti daugiau puodelių arbatos nei iš tiek pat sveriančių kavos pupelių galima paruošti kavos, todėl kofeino arbatos puodelyje yra mažiau, nei tokio paties tūrio kavos puodelyje.

Sveikos mitybos vadovas rekomenduoja kofeiną vartoti saikingai. Naujausių tyrimų duomenimis, daugelis žmonių kasdien gali vartoti po 400–450 mg kofeino nebijodami, jog padidės širdies ligų ar hipertenzijos rizika, toks kiekis taip pat nedaro neigiamo poveikio nėštumui ar vaisiui.

Tiek kofeino yra maždaug 10-yje ar 12-oje arbatos puodelių (170 ml).
Glazgo universiteto daktaras, Glazgo, Viskonsino ir Kalifornijos universitetų mokslinių draugijų narys T. W. Wickremanayake teigia, jog farmakologiškai veiksminga kofeino dozė yra 200 mg, o mirtina – apie 10 000 mg. Žmonės, išgeriantys daugiau kaip 5 puodelius kavos arba daugiau kaip 9 puodelius arbatos per dieną, reguliariai gauna tik 5 procentus mirtinos dozės. Kofeinas skyla maždaug per 3 valandas ir greitai išsiskiria su šlapimu.

Žalioji arbata, kaip ir Ulongo (Oolong) bei juodoji, yra gaminama iš to paties augalo – Camellia Sinensis. Šių rūšių arbatose kofeino kiekis yra vienodas. Arbatos puodelyje yra 2,5–4 proc. kofeino – maždaug trečdalis kavos puodelyje esančio kofeino kiekio. Tad nors žaliosios, Ulongo ir juodosios arbatos skonis ir skiriasi, tačiau kofeino jose yra tiek pat.

Kad arbata galėtų būti vadinama neturinčia kofeino, jo kiekis neturi būti didesnis nei 0,4 proc. sausos arbatos svorio, tai yra 170 ml puodelyje turėtų būti maždaug 4 mg kofeino.

Šiuo metu kofeinas iš juodosios arbatos pašalinamas tokiais būdais: ištirpinamas naudojant etilo acetatą arba metileno chloridą arba ištraukiamas naudojant kietąjį anglies dvideginį. Visi šie būdai labai mažai veikia arbatos kokybę

Arbatos skonis, spalva ir aromatas priklauso nuo dviejų svarbiausių sudedamųjų jos dalių – polifenolių ir kofeino – sąveikos. Abu komponentai yra aitrūs, tačiau kai jie kartu, jų aitrumas sumažėja.

Žinoma, jog vandenyje yra ištirpusių dujų, sugertų iš oro. Vandenyje esantis anglies dvideginis (CO2) turi įtakos vandens rūgštingumui, o šis labai svarbus arbatos polifenolių jonizacijai. Vandeniui verdant CO2 pamažu išsiskiria, užvirinus jį dar kartą CO2 kiekis dar labiau sumažėja, todėl sumažėja ir vandens rūgštingumas. Tai turi įtakos kofeino ir polifenolių sąveikai, todėl pakinta plikinio spalva bei kitos savybės.

Taigi užpylus gerą arbatą du kartus užvirintu vandeniu jos skonis pablogės, todėl DILMAH arbatą rekomenduojama plikyti tik šviežiai užvirintu vandeniu.

Vanduo, kuriuo plikoma arbata, turi labai daug įtakos arbatos plikinio spalvai ir skoniui. Minkštu arba nuolat kietu (yra ištirpusių CaSO4 druskų) vandeniu užplikytos arbatos spalva yra šviesesnė, nei užplikytos laikinai kietu vandeniu (yra ištirpusio kalcio bikarbonato CaCO3).

Kai arbata plikoma kalcio bikarbonato turinčiu vandeniu, kurio pH didesnis, ji būna tamsiai rudos spalvos dėl didesnės arbatos polifenolių jonizacijos. Tuo tarpu, kai vandens pH mažesnis, pavyzdžiui, arbatos su citrina, ji būna šviesesnės spalvos. Kad būtų geresnis skonis, tam tikrų rūšių arbatą geriau plikyti minkštu vandeniu, pavyzdžiui, senoviniu būdu pagamintą Asamo lapelių arbatą, o aukštumose auginamą Ceilono ir CTC būdu gamintą arbatą geriau plikyti laikinai kietu vandeniu.

 Kai vanduo verdamas pernelyg ilgai, juo plikomos arbatos kokybė labai pablogėja. Arbata būna gaivaus skonio dėl dviejų pagrindinių jos komponentų – kofeino ir polifenolių – sąveikos. Abu šie komponentai yra aitrūs, tačiau sąveikaudami vienas kitą sušvelnina. Vandens rūgštingumas turi įtakos šių komponentų poveikiui. Vandenyje yra iš dirvos ir oro sugertų mineralų ir dujų. Iš oro sugertas anglies dvideginis šiek tiek rūgština vandenį, ir tai turi įtakos arbatos spalvai bei skoniui. Dideli temperatūros pokyčiai keičia vandens rūgštingumą, kadangi pamažu iš jo pašalinamas anglies dvideginis. Užplikius arbatą pakartotinai užvirintu vandeniu jos skonis ir spalva bus prastesni.

Taninų arba tanino rūgšties arbatoje nėra. Anksčiau dėl cheminės struktūros panašumo arbatos polifenoliai buvo laikomi taninais ar tanino rūgštimi. Dėl to susidarė klaidinga nuomonė apie arbatos poveikį žmogaus virškinimo sistemai. Chemikai pagal bendrus molekulių sintezės požymius medžiagas paprastai skirsto į grupes. Pavyzdžiui, ir strichninas, ir morfinas yra alkaloidai, bet jų poveikis žmogaus organizmui yra skirtingas. Strichninas turi stiprų stimuliuojamąjį poveikį, o morfinas stipriai slopina.

Augalų taninai sudaro didelę cheminių medžiagų grupę, o kai kurie jų vadinami tanino rūgštimis. Arbatos polifenoliai yra vadinami katechinais, flavinais ir rubigenais ir yra siejami su teigiamu arbatos poveikiu žmonių sveikatai. Jie mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, reguliuoja kraujospūdį, skatina lieknėjimą, mažina riziką susirgti vėžiu ir turi daug kitų teigiamai sveikatą veikiančių savybių. Dabartinėje mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad arbatos polifenoliai biochemiškai labai skiriasi nuo taninų.

Su maistu gaunama geležis būna dviejų rūšių – gyvūninės ir augalinės kilmės. Organizmas geriau pasisavina gyvūninės kilmės geležį – apie 15–35 proc., o augalinės kilmės – tik 2–20 proc. Kitos maisto medžiagos augalinės kilmės geležį dažniausiai modifikuoja. Kai kurios javuose, vaisiuose ir daržovėse esančios medžiagos, kaip ir arbatos polifenoliai, mažina organizmo galimybę geležį pasisavinti. Tačiau, tyrimų duomenimis, arbata tik tuomet mažina geležies pasisavinimą, kai geriama valgant augalinės kilmės geležies turintį maistą. Jei geriant arbatą nevalgoma, jokio poveikio geležies pasisavinimui nėra.

Be to, polifenolių savybę bloginti geležies pasisavinimą mažina kitos maisto medžiagos, ypač askorbo rūgštis (ji gerina augalinės kilmės geležies pasisavinimą) ir pienas.

Antioksidatoriai yra medžiagos, padedančios ląstelėms apsisaugoti nuo žalingo laisvųjų radikalų, vadinamųjų oksidatorių, poveikio. Laisvieji radikalai organizme susidaro natūraliai, kaip šalutinis kvėpavimo proceso produktas, ir gali pažeisti ląstelę. Antioksidatoriai padeda išvengti šio žalingo poveikio, kuris spartina senėjimą ir gali sukelti daugelį lėtinių ir širdies ligų, insultą bei vėžį.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad žaliojoje arbatoje yra daugiausia antioksidatorių ir kad tik žaliosios arbatos katechinai (arbatos lapeliuose esantys neoksiduoti polifenoliai) yra antioksidatoriai, suteikiantys arbatai gydomųjų savybių. Tačiau dabar nustatyta, kad arbatos flavinai ir rubigenai, susidarantys iš oksiduotų katechinų juodosios arbatos fermentavimosi metu, taip pat yra veiksmingi antioksidatoriai (Leung ir kiti autoriai, 2001).

Žaliosios arbatos plikinyje yra šių katechinų:
Epikatechino (1–3%)
Epikatechino galato (3–6%)
Epigalokatechino (3–6%)
Epigalokatechino galato (9–13%)
Katechino (1–2%)
Galokatechino (3–4%)

Gaminant juodąją arbatą šie katechinai oksiduojasi ir polimerizuojasi (kondensuojasi), pavyzdžiui, epikatechinas + epigalokatechino galatas + deguonis ---> arbatos flavinas.

Dabar jau žinoma, kad poriniai katechinai – jų yra juodojoje arbatoje – taip pat veiksmingi antioksidatoriai. Organizme tam tikromis sąlygomis gaminasi laisvieji radikalai, jų susidarymą skatina iš aplinkos į organizmą patenkančios vėžį sukeliančios medžiagos ir radiacija. Laisvieji radikalai sukelia oksidacinius DNR (visose ląstelėse esančios genetinės medžiagos) pokyčius, kurie didina pavojų susirgti vėžiu. Tiek žaliojoje, tiek juodojoje arbatoje esantys antioksidatoriai slopina laisvųjų radikalų poveikį ir juos naikina.

Amerikos medicinos asociacijos paskelbtos studijos duomenimis, nėra jokių įrodymų, kad saikingai vartojant kofeiną padidėtų savaiminio persileidimo ar kitokia rizika arba vaisius lėčiau augtų. Per septynerius metus trukusią epidemiologinę studiją, kurioje dalyvavo 1500 moterų, buvo tirtas kofeino poveikis nėštumo metu, be to, stebėta, kaip toliau vystosi jų vaikai. Nustatyta, kad kasdien gaunamas kofeino kiekis, esantis maždaug 3,5–5 arbatos puodeliuose, neturi jokios įtakos naujagimio svoriui, ūgiui ir galvos apimčiai. Toliau tiriant vaikus, kai jie sulaukė aštuonių mėnesių, ketverių ir septynerių metų, taip pat nenustatyta jokio kofeino poveikio vaiko motoriniam vystymuisi arba intelektui.

Kofeino skilimas, kaip ir kiekvieno žmogaus organizmo reakcija į kofeiną, priklauso nuo daugybės veiksnių, pvz.: nėštumo, amžiaus, lyties, kūno svorio, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo.

Nėštumas stabdo kofeino skilimą. Pavyzdžiui, nesilaukiančios moters organizme kofeinas skyla maždaug per 2,5–4,5 valandas, nėščios moters organizme (nėštumo viduryje) – per 7 valandas, o per paskutiniąsias nėštumo savaites jis suskaidomas tik per 10,5 valandos. Kadangi kofeinas ilgiau užsilaiko nėščiosios organizme, kofeinui jautresnės moterys gali pajusti jo poveikį. dėl šios priežasties nėščioms moterims rekomenduojama vartoti kofeiną saikingai, t. y. maždaug po 3 ar 4 arbatos puodelius per dieną.

Niukaslio universiteto tyrimų duomenimis, geriant arbatą galima pagerinti atmintį ir sulėtinti Alzhaimerio ligos progresavimą.
Senstant silpnėja smegenų cholinerginės sistemos, susijusios su dėmesiu ir atmintimi, veikla, o Alzhaimerio liga ją dar labiau blogina. Sergančiųjų Alzhaimerio liga smegenyse padaugėja butirilcholinesterazės ir todėl liga gali progresuoti. Atliekant tyrimus nustatyta, kad tiek žalioji, tiek juodoji arbata slopina enzimo acetilcholinesterazės poveikį ir neleidžia pasireikšti enzimo butirilcholinesterazės poveikiui. Be to, žalioji arbata slopina beta sekretazės, kuri skatina su Alzhaimerio liga susijusių baltymų sankaupų susidarymą smegenyse, poveikį.

Ankstesnių tyrimų duomenimis, tiek žalioji, tiek juodoji arbata turi antioksidacinių, nuo vėžio ir smegenis saugančių bei cholesterolio kiekį mažinančių savybių. Augalas Camellia sinensis, iš kurio daromos arbatžolės, turi savybių, dėl kurių arbata gali padėti sumažinti Alzhaimerio ligai ir kitokiam su amžiumi susijusiam atminties susilpnėjimui būdingą cholinerginį deficitą. Arbatos poveikis smegenų cholinerginei sistemai ir beta sekretazei priklausys nuo šių enzimų kiekio smegenyse, arbatos rūšies ir cheminės sudėties, stiprumo, per dieną išgeriamo kiekio ir vartojimo trukmės. Reguliariai geriama arbata gali turėti įtakos vaistų (cholinesterazės inhibitorių), kuriuos vartoja sergantieji demencija, poveikiui. Atliekami klinikiniai ir moksliniai teigiamo Camellia sinensis ir arbatos poveikio kognityvinei funkcijai tyrimai.

Harvardo medicinos mokyklos tyrimų duomenimis, reguliariai geriama arbata gerina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. JAV Nacionalinės mokslų akademijos leidinyje skelbiama, jog atlikus laboratorinius tyrimus arbatoje buvo rastas komponentas, stiprinantis imuninę sistemą, kuri kovoja su bakterijomis, virusais ir grybeliais.

Atlikus bandymą nustatyta, jog arbatos mėgėjų imuninės sistemos kraujo ląstelės penkis kartus greičiau reagavo į bakterijas nei kavos mėgėjų. Mokslininkai teigia, kad šio tyrimo rezultatai įrodo, jog per dieną geriant po penkis puodelius arbatos organizmo gynybinės funkcijos sustiprėja.

Šio tyrimo metu iš juodosios arbatos buvo išskirta medžiaga, vadinama L-teaninu. L-teaninas kepenyse skaidomas į etilaminą – molekulę, paruošiančią vadinamąją gama-delta T ląstelę, kuri kovoja su bakterijomis, virusais, grybelių ir parazitų sukeltomis infekcijomis. T ląstelės skatina interferono – pagrindinio cheminės organizmo gynybos nuo infekcijų elemento – išsiskyrimą.

Tyrime dalyvavo 11 savanorių, kurie kasdien gėrė po 5 puodelius arbatos, ir 10 savanorių, kurie gėrė kavą. Prieš atlikdami tyrimą, mokslininkai paėmė visų savanorių kraujo mėginius. Po keturių savaičių jie vėl paėmė arbatą gėrusių žmonių kraujo ir į jį suleido E.coli bakterijų. Tyrimą atlikę mokslininkai tvirtina, kad šiuose mėginiuose imuninės ląstelės išskyrė penkis kartus daugiau interferono, nei tų pačių žmonių ląstelės prieš keturias savaites, kol jie dar nebuvo pradėję gerti arbatos. Ištyrus kavą gėrusiųjų kraują ir paveikus jį bakterijomis, interferono kiekio skirtumo nenustatyta.

Šlapimo išsiskyrimą skatina arbatoje ir kavoje esantis kofeinas. Jis aktyvina diuretinę inkstų funkciją, didina šlapimo kiekį ir natrio išsiskyrimą. Kavoje yra daugiau kofeino nei arbatoje. Tyrimų duomenimis, 170 ml arbatos yra apie 34 mg kofeino, o 170 ml kavos – apie 99 mg, todėl kava šlapimo išsiskyrimą skatina labiau.

Kadangi paruoštoje arbatoje yra beveik 98 proc. vandens, ją geriant sveikai papildomas kasdien išgeriamo skysčio kiekis. Arbatoje nėra jokių priedų ar dirbtinių dažiklių, tačiau ji turi sveikatai naudingų antioksidatorių.

Šri Lankoje tradiciškai gaminama viena puikiausių pasaulyje baltosios arbatos rūšių – „sidabrinių” ir „auksinių” viršūnėlių. Ji gaminama vien rankomis, skinami tam tikrų Camellia Sinensis rūšių pumpurėliai, nenaudojami mechanizmai. Baltoji arbata ypač vertinama už retumą ir subtilumą. Kinijoje taip pat tradiciškai gaminama puiki baltoji arbata.

Gaminant baltąją arbatą skinami tik pumpurėliai. Nuskinti pumpurėliai džiovinami saulėje. Kadangi pumpurėlis nepažeidžiamas, katechinai arba neoksiduoti polifenoliai išlieka nepakitę. Tai, ką mes vadiname arbatos flavonoidais arba antioksidatoriais, žaliojoje ir baltojoje arbatoje yra neoksiduoti polifenoliai arba katechinai, o įprastoje juodojoje arbatoje – arbatos flavinai ir rubigenai. Daugiausia katechinų yra pumpuruose, mažiau – pirmajame lapelyje, dar mažiau – antrajame ir taip toliau. Taigi saulėje džiovinti baltosios arbatos pumpurėliai turi daugiau flavonoidų arba antioksidatorių.

Arbatą Tarptautinė standartų organizacija (ISO) apibūdino kaip „gėrimą, pagamintą iš švelnių augalo Camellia Sinensis ūglių, apdorotų tam tikru būdu drėkinant, vėdinant ir džiovinant, kad lapeliai taptų tinkami arbatos gėrimui ruošti“. Tikroji arbata gaminama tradiciniu būdu iš švelnių augalo Camellia Sinensis ūglių.

Šis šimtmečius tobulintas gamybos būdas yra paplitęs Šri Lankoje. Arbatos lapeliai džiovinami, susukami, fermentuojami ir kaitinami, kol arbata tampa tokia, kokią ją įpratę matyti daugelis žmonių: juodoji, žalioji arba baltoji. Tradicinis gamybos būdas skiriasi nuo naujesniojo CTC (angl. cut, tear, curl – pjauti, plėšyti, sukti), kuris buvo sukurtas tam, kad į pakelius supakuota arbata būtų greitai prisitraukiama ir greitai įgautų spalvą. CTC gamybos būdas atima iš arbatos jos „sielą“, kadangi taip gaminama ji praranda skonio ir aromato subtilumą, įvairovę ir „charakterį“, už kuriuos taip vertinama tradiciniu būdu gaminama arbata. CTC arbata turi tik 3 kokybės rūšis, o tradicinė pasižymi beveik neribota lapelių dydžio, spalvos, skonio subtilumo ir stiprumo įvairove.

DILMAH siūlo tikrą vienoje šalyje išaugintą arbatą – pakeliais ir birią. Tiek pakeliais, tiek biri DILMAH arbata yra puikios kokybės, aromatinga ir sodraus skonio.

CTC arbata gaminama nesilaikant autentiško tradicinio gaminimo būdo.

Kad būtų galima greičiau užplikyti pakelyje esančią arbatą, gaminant CTC arbatą dėl komercinės naudos buvo atsisakyta būdo, pagal kurį arbata buvo gaminama šimtmečius. Gaminant naujuoju būdu prarandama didžioji dalis arbatos „charakterio“ ir tikrojo skonio. DILMAH tvirtai laikosi tradicinio arbatos gamybos būdo, todėl šios arbatos skonis taip skiriasi nuo visos kitos arbatos.

Arbatą auginantys ūkininkai gyvena skurdžiai, kadangi prekybininkai perka jų derlių už labai mažą kainą – mažesnę nei savikaina. Pridėtinė vertė, registruoto pavadinimo suteikimas ir rinkodara atneša daug pelno – tai specifinė prekybininkų sritis.

Šis pelnas gaunamas ne Šri Lankoje ar kitoje arbatą auginančioje šalyje! DILMAH arbata auginama ir pakuojama Šri Lankoje, ir ja prekiauja šeima, suteikdama savo registruotą pavadinimą. Kai Jūs perkate DILMAH, pelnas, kurį išsiveždavo užsieniečiai, dabar lieka Šri Lankoje! Jį pasidalina arbatos laukų darbininkai ir platesnė bendruomenė, jis investuojamas į šios pramonės šakos ateitį, kad ji išliktų.

Ši puta atsiranda dėl didelį molekulinį svorį turinčių komponentų, susidarančių vandens paviršiuje dėl kalcio ir bikarbonato jonų poveikio. Putą galima pašalinti dviem būdais: filtruojant kalcio jonus ir pridedant rūgščių, paverčiančių bikarbonato jonus CO2.

Kai arbata labai stipri, puta būna nežymi, kadangi labai rūgštūs arbatos polifenoliai patys iš dalies neutralizuoja bikarbonato jonus. Viename arbatos puodelyje paprastai susidaro mažiau nei 1 mg putų, ir nėra nustatyta, kad jos kenktų žmogaus sveikatai.

Arbatos plėvelė susidaro dėl koloidinių nuosėdų – jos vadinamos „arbatos grietinėle“. Arbatos grietinėlė susidaro, kai užplikytos juodosios arbatos temperatūra tampa mažesnė nei 40°C, nes tarp kofeino ir polifenolių (arbatos flavinų ir rubigenų) susidaro nepatvarūs junginiai.

Plėvelės susidarymą lemia ir arbatos rūšis. Juodojoje arbatoje be pieno susidaro nepatvarūs junginiai ir plėvelė būna vos pastebima, kadangi joje yra tik 4 proc. kofeino. Arbatoje su pienu panašūs junginiai susidaro tarp pieno baltymo kazeino ir įvairių polifenolių. Kadangi arbatoje su pienu yra kazeino, junginiai yra patvaresni ir nuosėdų susidaro daugiau.

Tai reiškia, kad arbata buvo auginta vienoje šalyje. DILMAH yra kilusi iš Ceilono (Šri Lankos) – šalies, kur gaminama puikiausia arbata pasaulyje. Vienos šalies kilmė paaiškina, kodėl DILMAH arbata visada yra vienodos kokybės ir skonio. 100 proc. gryna Ceilono arbata, supakuota šalyje, kurioje buvo užauginta, yra šviežesnė, sodresnė ir aromatingesnė.

DILMAH yra pakuojama kilmės šalyje (Šri Lankoje) – ten, kur buvo išauginta, ir visiškai šviežia gabenama į prekybos centrus visame pasaulyje. Beveik visų kitų registruotų tarptautinių pavadinimų arbata pakuojama šalyse vartotojose. Kilmės šalyje supakuota arbata yra šviežesnė, sodresnio skonio ir aromatingesnė.

Kompanija DILMAH yra įsikūrusi Šri Lankoje, vienoje iš didžiausių pasaulyje arbatos šalių-eksportuotojų. Visa įprastinė mūsų juodoji arbata yra pakuojama šviežia praėjus kelioms dienoms nuo lapelių surinkimo arbatos laukuose. Arbata turi būti šviežia, kad joje išliktų sveikatai naudingi antioksidatoriai.

Beveik visa kita tarptautinius registruotus pavadinimus turinti arbata yra pakuojama šalyse-vartotojose, į kurias ji importuojama, o prieš tai ji sensta laivuose ir sandėliuose, tūkstančius mylių keliaudama nuo savo kilmės vietos. Kol tokia arbata sumaišoma, praeina maždaug 10–12 mėnesių, tada ji pakuojama, suteikiamas registruotas pavadinimas ir gabenama į prekybos centrus. Laikui bėgant antioksidatorių arbatoje vis mažėja.

Tai keliose šalyse užaugintų arbatžolių mišinys. Įvairios arbatžolės sumaišomos, kad atitiktų tam tikrą kainą, neatsižvelgus į kitus veiksnius: kokybę, skonį ir šviežumą. Tokios arbatos skonis nėra pastovus. Jos kilmė keičiasi, kadangi vis pasirodo nauja pigi arbata iš kitų šalių. Kai kuriuose mišiniuose gali būti arbatžolių iš 30 ar 35 skirtingų šalių.

Prieš kelerius metus daugelio tarptautinių registruotų pavadinimų arbata buvo visiškai arba didele dalimi susijusi su Ceilono arbata dėl jos išskirtinės kokybės. Didėjanti paklausa bei konkurencija privertė gamintojus ieškoti pigesnių arbatžolių. Jie vartojo vis mažiau ir mažiau Ceilono arbatos, o dabar daugelis gamintojų jos iš viso nevartoja! Ceilono arbata dėl savo kokybės yra brangi, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelis arbatos gamintojų jos atsisakė.

Įprasta DILMAH juodoji arbata yra puikiausios pasaulyje kokybės šimtaprocentinė Ceilono arbata. Šioje nedidelėje saloje gaminama arbata nepakartojama dėl savo įvairovės.