Kiekvienais metais arbatos gaminių pasiūla plataus vartojimo prekių parduotuvėse vis gausėja, bet beveik visa gerai žinoma arbata priklauso kelioms kompanijoms, visiškai kontroliuojančioms arbatos prekybą.
Pirkėjai net nežino, kad pasaulinio garso arbatos kompanijos iš tikrųjų neturi nieko bendro su jos gamyba, jos tik atlieka arbatos augintojų ir vartotojų tarpininko vaidmenį. Kompanijų tarpininkių, superkančių žaliavą (ne tik arbatos), ją perdirbančių ir po to parduodančių su garsiais prekės ženklais, yra daugelyje išsivysčiusių šalių. Tai tarsi savotiškas kolonijinės eksploatacijos epochos palikimas.
Didelės kompanijos besivystančiose šalyse superka arbatos lapelius, sumaišo juos, pažymi žinomu prekės ženklu ir tiekia parduoti. Vartotojui tokios tarpininkavimo paslaugos brangiai kainuoja: kaina kyla, kokybė prastėja, nes ilgėja gamybos ciklas ir arbata pamažu praranda šviežumą bei aromatą.
Arbatą auginantys ir renkantys žmonės priversti tenkintis už savo nelengvą darbą gaunamu kukliu užmokesčiu, jie nuolat raginami išvesti dar pigesnes arbatos rūšis.
DILMAH kompanijos įkūrėjas Merrillas J. Fernando dar jaunystėje prisiekė padaryti viską, kad pagerintų padėtį. Pats būdamas išeivis iš Šri Lankos – Jungtinės Karalystės kolonijos – siekė gerinti arbatos augintojų padėtį. Jis tvirtai tikėjo, kad besivystančios šalys pačios sugebės perdirbti savo žemės ūkio produkciją ir pristatyti ją pasaulio rinkoms. Be to, jis manė, jog jei jam pasiseks, tai privers ir prekybos firmas nors truputį pakeisti kolonijinį mąstymą. Kas gi kliudė jo svajonei išsipildyti? Pirkėjas dažniausiai linkęs pirkti arbatą, pažymėtą gerai žinomu prekės ženklu. Šiuo metu beveik visos žinomos arbatos rūšys yra gaminamos stambių tarptautinių kompanijų – tarpininkių, kurios didelę savo biudžeto dalį išleidžia reklamai, idant palaikytų savo prekių paklausą. Tačiau žinomais prekės ženklais pažymėta arbata jau seniai nebėra tokios kokybės, kokios buvo anksčiau, nes priklauso nebe žmonėms, kurie ją kūrė bei nuoširdžiai rūpinosi geru savo gaminių vardu, bet kompanijoms, nusipirkusioms autorių teises ir besinaudojančioms anksčiau sukurta reputacija. Visgi dėl pirkėjų konservatyvumo beveik nėra galimybės, jog naujos arbatos rūšys sulauks pasisekimo, todėl prekybos kompanijos gali nevaržomos diktuoti savo sąlygas arbatos gamintojams.
1988 metais įkūręs arbatos kompaniją DILMAH Merrillas J. Fernando stojo į kovą su tarptautinių kompanijų diktatu. Jis rėmėsi savo ankstesne patirtimi – ilgai tiekęs neapdirbtus arbatos lapelius daugeliui žymių kompanijų Merrillas atkreipė dėmesį į svarbią jų pirkimo tendenciją. Dauguma prekybos kompanijų vietoj tradicinės, bet brangios Ceilono arbatos, pirko vis daugiau naujų pigesnių rūšių . Tai reiškė, kad garsiausių mažmeninės prekybos tinkle platinamų arbatos rūšių sudėtis iš esmės pasikeitė. Pirkėjas prie jų priprato ir jas pamėgo dėl aukštos Ceilono arbatos kokybės, bet Ceilono arbatos jų sudėtyje nebeliko! Merrillas J. Fernando nusprendė tuo pasinaudoti ir pasiūlė pirkėjui tai, ką jis taip mėgo – Ceilono arbatą. Būtent tai turėjo būti naujo prekės ženklo DILMAH pranašumas.
Dabar, praėjus mažiau nei dvidešimt metų nuo kompanijos DILMAH įkūrimo, ši arbata parduodama daugiau kaip 90 pasaulio šalių ir turi nepriekaištingą reputaciją. Išsipildė kompanijos įkūrėjo svajonė: arbatos plantacijų darbuotojai už savo darbą gauna pelnytą atlygį, nacionalinės arbatos rūšys tapo gerai žinomos visame pasaulyje. Savo ruožtu kompanija DILMAH nenustoja gerinti darbo sąlygų bei kelti arbatos pramonės darbuotojų gerbūvio, vykdo sveikatos apsaugos, švietimo ir kitas socialines programas.
„Mes rūpinamės arbata nuo jos pasodinimo iki tos akimirkos, kai ji atsidurs pas Jus ant stalo. Bet mes rūpinamės ne tik preke, mes stengiamės daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad pasaulis aplink mus taptų geresnis. Tokia mūsų ideologija. Ir to neįmanoma nupirkti už pinigus!”
Daugiau apie DILMAH arbatos atsiradimą galite sužinoti pažiūrėję filmą "DILMAH istorija".