Naršyk Dilmah pasaulį
Dilmah šeima
Dilmah svetingumo ir maitinimo paslaugų srityje
Sąžiningumas ir etiškumas
Dilmah Arbata įkvėpta
Laisvalaikis ir svetingumas
Apie arbatą
Internetinė parduotuvė
Skonio ir sveikatingumo derinys
Arbata ir sveikata
Arbatos funkciją ir jos natūralių bioaktyvių sudedamųjų dalių svarbą sveikatai puikiai aprašė Kakuzo Okakura 1906 m. išleistame filosofiniame traktate „Arbatos knyga“. Okakura apibendrino istorinį įsitikinimą, kad arbata nėra vien malonumą teikiantis gėrimas: „Pirmiausia arbata buvo vaistas, vėliau tapo gėrimu.“
Tai, kuo azijiečiai tikėjo šimtmečiais, patvirtina moksliniai tyrimai – žalioji ir juodoji arbata turi natūralių antioksidantų, galinčių dažnai arbatą geriančiuosius apsaugoti nuo degeneracinių ligų.
Šiandien aktualiausios degeneracinės ligos yra širdies ligos, aukštas kraujospūdis, insultas, vėžys ir cukrinis diabetas. Tyrimai rodo, kad žalioji ir juodoji arbata dėl joje esančių flavanoidų, turinčių antioksidacinių savybių, gali sumažinti degeneracinių ligų riziką ir padėti palaikyt tinkamą burnos higieną.
Ar žalioji arbata geresnė už juodąją?
Tiek žalioji, tiek juodoji arbata yra gaminama iš to paties augalo (Camellia sinensis) lapelių, tik jie apdirbami skirtingais būdais. Fermentuojant juodąją arbatą joje vyraujantys vandenyje tirpūs polifenolio junginiai – katechinai – virsta flavinais ir rubigenais, o žaliosios arbatos apdirbimo metu jie išlieka nepakitę. Tai didžiausias žaliosios ir juodosios arbatos sudėties skirtumas. Šių polifenolio junginių gausa suteikia arbatai daugumą jos gerųjų savybių. Tyrimai rodo, kad tiek žaliojoje, tiek juodojoje arbatoje esantys polifenolio junginiai pasižymi labai panašiomis savybėmis, todėl nesvarbu, kurią arbatos rūšį pasirinksite – jos poveikis bus panašus.
Kiek kofeino yra arbatoje ir kavoje?
Kofeino kiekis arbatoje ar kavoje gali skirtis priklausomai nuo rūšies, apdirbimo ar paruošimo būdo ir kitų priežasčių. Vis dėlto laikoma, kad kavoje kofeino yra daugiau nei arbatoje. Vidutiniame arbatos puodelyje gali būti 15–60 mg kofeino, vidutiniame kavos puodelyje – 60–150 mg.
Ar į arbatą įpylus pieno sumenksta jos gerosios savybės?
Daugumą gerųjų savybių arbata įgauna dėl joje esančių polifenolio junginių. Geriant arbatą šie polifenoliai per virškinamąjį traktą patenka į kraują. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad arbatoje esančius polifenolius organizmas pasisavina nepriklausomai nuo to, ar ji buvo su pienu, ar be jo. Taigi įpylus į arbatą pieno jos gerosios savybės nesikeičia.
Ar arbata gerina atmintį senstant?
Atlikta daug tyrimų norint išsiaiškinti, ar arbatoje esančios medžiagos gerina pažintines (kognityvines) žmogaus funkcijas (visi protiniai sugebėjimai ir procesai, susiję su pažinimu, t. y. dėmesys, atmintis, vertinimas, samprotavimas, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas, suvokimas ir t. t.). Šiais tyrimais nustatyta, kad kofeinas ir teaninas, esantys arbatoje, gali pagerinti pažintines funkcijas. Taip pat nustatyta, kad arbatos sudėtyje esančios medžiagos gali teigiami veikti asmenis, sergančius Alzheimerio liga, labiausiai paplitusia tarp senyvo amžiaus žmonių. Vis dėlto, šiais tyrimais sudėtinga įrodyti, kad dažnas arbatos vartojimas gerina atmintį senstant.
Kiek arbatos puodelių turėčiau išgerti, kad organizmas gautų naudos?
Arbata gali tapti dietos dalimi, nes turi daug gerųjų savybių ir suteikia organizmui drėgmės. Todėl ji laikoma tinkamu gėrimu, norint gauti reikalingą dienos skysčių normą. Antioksidacinis arbatoje esančių polifenolių poveikis – tai visuotinai pripažinta svarbiausia arbatos savybė. Kad gautume reikalingą polifenolių kiekį, arbatą reikia gerti reguliariai. Keturi puodeliai kasdien – tai tinkamas arbatos kiekis, kad organizmas iš jos gautų naudos.
Ar padidės kofeino kiekis arbatoje, jei ją plikysiu ilgiau?
Tai, per kiek laiko išsiskiria kofeinas, priklauso nuo arbatos rūšies. Vis dėlto daugumoje įprastai parduodamų arbatos rūšių esantis kofeinas išsiskiria greitai – 80 proc. kofeino išsiskiria per pirmąją plikymo minutę, per 3 minutes – 90 proc. Taigi, arbatą plikant ilgiau, išskiriamo kofeino kiekis padidėja nežymiai.
Ar arbata turi įtakos geležies įsisavinimui?
Su maistu geležies gauname dviejų pavidalų: heminę, valgydami mėsą ir žuvį, ir neheminę, valgydami augalinės kilmės produktus. Heminės geležies įsisavinimui arbata neturi jokios įtakos, o neheminės geležies įsisavinimas mažėja (bet nesumenksta visai), jei valgydami geriate arbatą. Be to, mėsoje ir žuvyje yra daugiau geležies nei augalinės kilmės produktuose. Todėl jei įprastai valgote mėsą ar žuvį, arbatos vartojimas geležies įsisavinimui įtakos neturi. Vis dėlto jei jūsų mitybos racione yra daugiau augalinės kilmės produktų arba jei kenčiate nuo geležies trūkumo, rekomenduojama arbatą gerti tarp valgymų.
Ar šviežia arbata turi daugiau gerųjų savybių nei užsistovėjusi?
Ar arbata turi įtakos vaisiui nėštumo metu?
Klausimai, susiję su nėštumu ir arbatoje esančio kofeino keliamu pavojumi vaisiui, yra dažni.
Kofeino kiekis, gautas iš maždaug 3,5–5 arbatos puodelių per dieną, neturėjo įtakos gimusio kūdikio svoriui, ūgiui ar galvytės apimčiai. Tolimesnių apžiūrų metu, kai vaikui buvo 8 mėnesiai, 4 ir 7 metai, kofeino įtaka vaiko vystymuisi ir protiniams gebėjimas nepastebėta.
Nėštumo metu vyksta lėtesnė kofeino apykaita. Pavyzdžiui, nesilaukiančios moters organizme pusė kofeino kiekio suskaidoma per 2,5–4,5 valandos, besilaukiančios moters organizme šis procesas užtrunka 7 valandas antruoju nėštumo trimestru ir 10,5 valandos – paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Nėštumo metu organizmas lėčiau šalina kofeiną – tai gali turėti neigiamos įtakos kofeinui jautrioms moterims. Įprastai besilaukiančioms moterims rekomenduojama išgerti 3–4 puodelius arbatos per dieną.
Ar žalioji arbata padeda sulieknėti?
Geriant daug arbatos iš jos gaunami katechinai gali padėti kovoti su antsvoriu bei II tipo cukriniu diabetu ir sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Norint išsiaiškinti gydomąsias ir klinikines arbatos savybes bei numatyti tolimesnius veiklos mechanizmus, būtina atlikti tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus.
Ar arbatoje esantis fluoridas turi įtakos dantims?
Arbatmedžiai savo lapeliuose kaupia fluoridą. Paprastai seniausi lapeliai turi jo daugiausiai. Didžioji dalis aukščiausios kokybės arbatos rūšių gaminamos iš pumpuro ir dviejų arba keturių jauniausių lapelių. Supresuota prastos kokybės arbata gaminama iš seniausių arbatmedžio lapų, todėl dažnai joje būna labai daug fluorido. Fluorido perteklius (pasireiškė kaulų ir dantų fluoroze) buvo užfiksuotas Tibete tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusių, geriančių daug arbatos iš supresuotų arbatžolių. Fluorido kiekis žaliojoje, ulongo ir juodojoje arbatoje prilygsta rekomenduojamam jo kiekiui, reikalingam dantų ėduonies išvengti. Todėl kasdien išgėrus iki litro žaliosios, ulongo ar juodosios arbatos rekomenduojamas suvartoti fluorido kiekis nėra viršijamas. Fluorido kiekis baltojoje arbatoje yra mažesnis nei kitų rūšių arbatoje, nes ji gaminama tik iš pumpurų – jauniausių arbatmedžio lapelių.
Įrodyta, kad ne tik fluoridas, bet ir polifenoliai, esantys arbatos sudėtyje, mažina dantų ėduonį. Paskutiniai tyrimai atskleidė, kad arbata slopina kitų kenksmingų mikroorganizmų vystymąsi burnos ertmėje.
Arbata ir insultas
Daug in vitro tyrimų įrodė, kad dėl joje esančių polifenolių tiek juodoji, tiek žalioji arbata turi antioksidacinių savybių. Tolimesni tyrimai atskleidė, kad arbatoje esantys antioksidantai į kraują patenka per virškinamąjį traktą ir veikia visas organizmo sistemas. Tai reiškia, kad nuolat geriant arbatą galima sumažinti riziką susirgti širdies ligomis, insultu, vėžiu ir dažnomis degeneracinėmis ligomis.
Ar arbata padeda senti sveikai ir prailgina gyvenimo trukmę?
Daktaras John Weisburger, remdamasis paskutinių tyrimų duomenimis, teigia, kad per dieną išgėrus šešis ar daugiau puodelių arbatos, senstama sveikiau – arbata stangrina odą ir gerina atmintį.
Kraštuose, kur arbata yra tapusi įprasta kasdienybės dalimi, pvz., Japonijoje ar Indijoje, žmonės senyvo amžiaus sulaukia sveiki. Be to, eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, kad gyvūnai, maitinami daug antioksidantų turinčiu maistu, įskaitant arbatą, gyvena ilgiau.
Kiek teofilino, lengvinančio astmą, yra arbatoje?
Teofilinas – tai iš arbatos gaunamas alkaloidas, kuris veikia kaip lengvas bronchodilatorius (vaistas, plečiantis kvėpavimo takus). Užplikytoje arbatoje teofilino aptinkama maždaug 1 mg/l – tai žymiai mažiau nei rekomenduojama gydymo dozė. Dažnai arbata vartojama sergant lengva astmos forma ar bronchitu, visgi yra kitų veiksmingesnių priemonių astmai gydyti, o arbata naudinga norint įveikti lengvos formos kvėpavimo sutrikimus, be to, yra saugi vartoti netgi vaikams.
Ar popieriaus, iš kurio gaminami arbatos pakeliai, sudėtyje yra epichlorohidrino?
Įvairiuose internete skelbtuose straipsniuose rašoma, kad arbatos pakeliai yra gaminami iš popieriaus su epichlorihidrinu arba padengiami šia medžiaga, potencialiai laikoma karcinogenu. Tačiau tai – klaidinanti informacija, o teiginys, kad arbatos pakeliai yra padengiami epichlorihidrinu, yra neteisingas. Arbatos pakeliai gaminami iš medžiagų, atitinkančių teisės aktų ir gerosios praktikos gairių reikalavimus popieriaus, turinčio tiesioginį sąlytį su maistu, gamybai. Tai reglamentuojantys dokumentai:
- Europos parlamento ir tarybos nustatytos taisyklės (EC) Nr. 1935/2004
- JAV Maisto ir vaistų administracijos taisyklės, nustatytos 21 CFR I skyrius 176.170 ir 176.180 dalyse
- Vokietijos Maisto ir pašarų kodeksas (LFGB), 30–31 dalys.